Dėkingumas

Dėkingumas – tai labai gili, tyra būsena, kuri atveria žmogui kelią į dar gilesnę meilės būseną. Tikros, tyros meilės.
Dėkingumas atveria širdį, plečia sąmonę, mąstymą, matymą ir paties gyvenimo suvokimą. Tai nėra vien jausmas, kurį žmogus jaučia kam nors ar dėl ko nors. Tai gili vidinė būsena, iš kurios žmogus pradeda visiškai kitaip suvokti save, aplinkinį pasaulį ir viską, kas vyksta jo gyvenime.
Dėkingumas pakeičia ne pačią įvykusią situaciją, o sąmonę, per kurią žmogus ją suvokia. Būtent per šią būseną pradeda atsiverti gilesnis supratimas, kad kiekviena situacija, ateinanti į mūsų gyvenimą, kiekvienas žmogus, pasirodantis mūsų kelyje, – visa tai ateina iš meilės mums. Tam, kad atskleistume savyje naujas savybes, ugdytume naujus gebėjimus, įgytume naujų patirčių, kurios suteikia mums naujų savęs, kaip Visatos, pažinimų.
Kiekviena išgyventa patirtis atskleidžia žmoguje dar vieną jo paties pusę. Per šią patirtį žmogus pažįsta savo gelmę, savo galimybes, naujas sąmonės būsenas, naujus gebėjimus ir savybes, apie kurių egzistavimą anksčiau net nenutuokė. Ir kuo giliau žmogus pradeda suvokti savo gyvenimo patirtį, tuo platesnis tampa jo paties ir viso gyvenimo suvokimas.

Dėkingumas už išgyventą patirtį

Jeigu pažvelgtume į savo širdies gelmę ir į bet kurią gyvenimo situaciją, atskleisdami kitą, veidrodinę jos pusę, atsivertų visiškai kitoks to, kas vyksta, matymas.
Ta pati situacija gali būti suvokiama iš dviejų visiškai skirtingų sąmonės lygmenų. Mūsų žemiškajai sąmonei ji galėjo atnešti skausmą, išgyvenimus, kančią, baimę, nuoskaudą, netektį ar sugriuvusius lūkesčius. Žemiškoji sąmonė suvokia tai, kas vyksta, per asmenybę, per jos jausmus, įsitikinimus, įprastas reakcijas ir įsivaizdavimą, koks turėtų būti gyvenimas.
Tačiau aukštesnioji sąmonė mato visą patirtį kaip visumą. Ji mato ne tik tai, kas įvyko žmogui, bet ir tai, kas atsiskleidė pačiame žmoguje per išgyventą patirtį. Kokie nauji suvokimai atėjo. Kokios savybės atsiskleidė. Kokie vidiniai pokyčiai įvyko. Kiek išsiplėtė savęs ir savo galimybių suvokimas.
Ir ši patirtis visiškai nėra apie tai, kad dabar reikia tapti griežtesniam, stipriau gintis, užverti savo širdį žmonėms ar pačiam gyvenimui. Ši patirtis yra apie tai, ką būtent jūs atskleidėte savyje per šią situaciją.
Juk ta pati situacija gali atvesti žmogų į visiškai skirtingas vidines būsenas. Žmogus gali užverti savo širdį, sustiprinti savo baimes, apribojimus, įsitikinimus ir toliau žvelgti į tai, kas įvyko, tik per skausmą. O gali atskleisti gilesnį išgyventos patirties suvokimą, pamatyti ją iš kitos pusės ir atrasti savyje naujas savybes, naują supratimo gelmę, naują meilės būseną.
Būtent čia įvyksta suvokimo pasikeitimas. Pati situacija lieka jūsų gyvenimo istorijos dalimi. Tačiau pasikeičia tai, kokia sąmone jūs į ją žvelgiate.
Ką jūs gavote iš šios situacijos? Kokias savybes atskleidėte savyje? Kokius naujus gebėjimus ir įgūdžius įgijote? Kokias dovanas jums atnešė ši situacija? Ką naujo sužinojote apie save? Kokias savo asmenybės, savo sąmonės puses atradote per šią patirtį? Kas pasikeitė jūsų viduje? Kaip pasikeitė jūsų gyvenimo suvokimas?
Pažvelkite į viską, kas įvyko, būtent iš šios pozicijos – iš meilės pozicijos. Nes kiekviena nauja patirtis atveria žmogui dar vieną jo paties pusę. Ir per kiekvieną atsiskleidusią savo pusę žmogus pradeda giliau pažinti save kaip Visatą.
Pažinti savo daugialypiškumą, gelmę, savo sąmonės galimybes, gebėjimą jausti, suvokti, keistis, kurti ir atskleisti savyje vis naujas būsenas. Ir tuomet išgyventa patirtis nustoja būti suvokiama vien per tai, kas įvyko išoriniame pasaulyje. Ji pradeda atsiskleisti per tai, kas įvyko paties žmogaus viduje.

Širdies ir meilės atsivėrimas

Kai atsiskleidžia dėkingumas, kai ateina suvokimas ir matymas to, ką gavote iš išgyventos situacijos, jūs pradedate suvokti šią patirtį kaip dovaną.
Ateina gilus suvokimas, supratimas, ir žmogaus širdyje pradeda skleistis meilė. Dėkingumas atveria kelią į gilesnę meilės būseną.
Būtent per šį suvokimą keičiasi vidinis santykis su tuo, kas įvyko. Žmogus pradeda matyti ne tik išorinius įvykius, bet ir tą vidinę gelmę, kurią jie padėjo jam atskleisti. Ir kuo gilesnis tampa šis suvokimas, tuo plačiau atsiveria širdis.
Meilė nustoja būti tik jausmu, nukreiptu į konkretų žmogų, įvykį ar aplinkybę. Ji pradeda skleistis kaip paties žmogaus vidinė būsena. Kaip būsena, iš kurios jis suvokia gyvenimą, žmones, save patį ir viską, kas jį supa.
Ir tuomet meilės energija pradeda skleistis žmogaus viduje. Ji jau ne tik atsiskleidžia jo širdyje, bet ir pradeda spinduliuoti, sklisti iš jo į aplinkinį pasaulį.
Ši meilė pradeda reikštis per patį žmogų. Per jo žvilgsnį, žodžius, veiksmus, santykį su žmonėmis, aplinkiniu pasauliu, savimi ir pačiu gyvenimu. Ji tampa jo natūralios būsenos dalimi.
Būtent iš šios vidinės būsenos pradeda keistis visas to, kas vyksta, suvokimas. Keičiasi žmogaus vidinė būsena. Keičiasi jo požiūris, mąstymas, suvokimas ir supratimas. Keičiasi tai, kaip jis suvokia save, kitus žmones, gyvenimo aplinkybes, savo galimybes ir savo ateitį.
Tai, kas anksčiau buvo suvokiama per apribojimus, baimes, trūkumo jausmą, pradeda atsiskleisti per visiškai kitokią sąmonę. Sąmonę, kurioje žmogus pradeda matyti naujas galimybes, naujus kelius, naujas savo paties puses.
Plečiasi jo vidinė erdvė. Plečiasi gyvenimo matymas. Ir žmogus pereina į naują realybę – gausos realybę. Vidinės meilės gausos.
Gausos, kuri pirmiausia atsiskleidžia paties žmogaus viduje, jo būsenoje, suvokime, sąmoningume ir santykyje su gyvenimu.

Dėkingumas dabarties akimirkai

Dėkingumas už tai, ką turite šiandien, – tai taip pat gili buvimo čia ir dabar būsena. Tai dėkingumas už viską, kas jus supa šią akimirką. Už viską, kas jau egzistuoja jūsų gyvenime. Už viską, ką jau sukūrėte, įgijote, išgyvenote, pažinote. Už žmones, kurie yra jūsų gyvenime. Už galimybes, kurios jau atsivėrė prieš jus. Už viską, kas sudaro jūsų šiandieninę realybę.
Ir būtent šis dėkingumas tampa pagrindu, kuris maitina jūsų naujus siekius, troškimus ir svajones.
Juk kiekvienas naujas troškimas gimsta iš tam tikros žmogaus vidinės būsenos. Ir čia atsiskleidžia dvi visiškai skirtingos sąmonės būsenos, iš kurių žmogus gali kurti savo ateitį.
Viena būsena – tai troškimas, kylantis iš trūkumo jausmo. Kai žmogus siekia kažko naujo, nes savo dabartinį gyvenimą suvokia kaip nepakankamą. Kai jo dėmesys nuolat nukreiptas į tai, ko jis dar neturi. Kai nauji troškimai gimsta iš stokos pojūčio, iš vidinės tuštumos, iš įsivaizdavimo, kad tik gavęs kažką naujo jis galės pasijusti laimingas, pilnatviškas, sėkmingas, mylimas.
Šioje būsenoje žmogus nuolat perkelia savo vidinę pilnatvę į ateitį. Jis susieja ją su tuo, kas dar turi įvykti, kas dar turi atsirasti jo gyvenime.
Ir visiškai kita būsena – kai nauji troškimai gimsta iš vidinės gausos. Kai žmogus yra dėkingas už savo dabartinį gyvenimą, už viską, ką jau turi, už viską, kas jau egzistuoja jo realybėje. Ir kartu toliau plečiasi, kuria, pažįsta, trokšta, kuria nauja.
Juk dėkingumas dabarties akimirkai visiškai nereiškia vystymosi sustojimo. Jis nereiškia, kad žmogui daugiau nieko nereikia, kad jis turi atsisakyti savo svajonių, siekių ar troškimų.
Priešingai. Būtent dėkingumas tampa ta vidine atrama, iš kurios atsiskleidžia nauji, tyri troškimai.
Visi mūsų nauji siekiai ir troškimai turi turėti pagrindą. Ir šiuo pagrindu turi tapti dėkingumas už tai, ką turime šiandien. Dėkingumas šiai dienai. Dėkingumas dabarties akimirkai. Dėkingumas viskam, kas jau egzistuoja mūsų gyvenime.
Ir tuomet mūsų nauji troškimai tampa ne bandymu užpildyti vidinę tuštumą, o jau egzistuojančios vidinės meilės tęsiniu.
Žmogus pradeda kurti nauja ne iš jausmo, kad jam kažko trūksta, o iš vidinės pilnatvės būsenos. Jis jau jaučia dėkingumą, meilę, dabarties akimirkos gausą. Ir būtent iš šios būsenos gimsta jo siekis kažko naujo.
Jo troškimas plėstis. Jo troškimas kurti. Jo troškimas pažinti naujas savo paties puses, atskleisti naujas galimybes, išgyventi naujas patirtis.
Tai visiškai kitoks pagrindas savo realybei kurti.
Ir čia labai svarbu suvokti, kad būti dėkingam už tai, ką turite dabar, visiškai nereiškia, jog jums daugiau nieko nereikia. Tai nereiškia, kad turite sustoti savo troškimuose, nustoti svajoti ar siekti kažko daugiau.
Tai reiškia, kad visi jūsų nauji troškimai, visos naujos svajonės ir siekiai turi būti maitinami šiandieniniu dėkingumu. Jų pagrindu turi tapti dėkingumas šiai dienai, šiai akimirkai, viskam, kas jau yra jūsų gyvenime.
Ir būtent iš šio dėkingumo pradeda gimti nauji, tyri troškimai. Tuomet šie troškimai kyla ne iš ego, ne iš nepakankamumo ar kažko stokos jausmo.
Jie yra maitinami meilės energija. Meilės energija viskam, ką jau turite. Dėkingumo dabarties akimirkai energija.

Nauji troškimai ir kūryba iš meilės

Kai dėkingumas tampa žmogaus vidiniu pagrindu, keičiasi pati būsena, iš kurios jis kuria savo gyvenimą.
Keičiasi jo santykis su savo troškimais. Keičiasi galimybių suvokimas. Keičiasi supratimas apie tai, ką jis geba sukurti ir atskleisti savo gyvenime.
Jo nauji troškimai pradeda gimti iš meilės, o ne iš vidinio trūkumo jausmo. Ir tuomet kūryba tampa natūraliu jo vidinės būsenos tęsiniu.
Viskas, ką žmogus kuria, pradeda kilti iš to, kuo jis jau yra pripildytas savo viduje. Iš dėkingumo. Iš meilės. Iš vidinės gausos.
Būtent taip dėkingumas atveria žmogui naujus savęs ir savo gyvenimo suvokimo lygmenis. Jis atveria širdį, per kurią žmogus atsiveria gilesnei meilės būsenai.
Meilė plečia sąmonę. Išsiplėtusi sąmonė atskleidžia naują savęs, savo patirties, savo galimybių ir visos aplinkinės realybės matymą.
Iš šio naujo suvokimo gimsta nauji troškimai, nauji siekiai, nauja kūryba. Ir visa tai tampa meilės, kuri jau atsiskleidė žmogaus viduje, tęsiniu.
Dėkingumas tampa ne tik jausmu praeičiai ar dabarčiai. Jis tampa vidine būsena, iš kurios žmogus suvokia, išgyvena ir kuria savo gyvenimą.
Ir tuomet kiekviena nauja patirtis, kiekvienas naujas suvokimas, kiekvienas naujas troškimas tampa dar viena galimybe giliau pažinti save, atverti savo širdį, išplėsti sąmonę ir išreikšti meilę savo gyvenime.
Dėkingumas atveria širdį. Širdis atveria kelią į meilę. Meilė plečia sąmonę. Sąmonė atskleidžia naują gyvenimo suvokimą. Iš naujo suvokimo gimsta nauji troškimai. O nauji troškimai tampa kūryba iš meilės.